- plepūnas
- plepū̃nas, plepū̃nė dkt.
.
.
plepūnas — plepū̃nas, ė smob. (2) Šd; M žr. plepys 1: Negirdėtas plepū̃nas: kai pradėjo nuo ryto, tai plepa ir plepa Vj. Kad ana tokia plepū̃nė: viską žada, nieko nepadaro Ut. To plepū̃no neklausyk, ką maluo[ja] Vkš … Dictionary of the Lithuanian Language
lilius — lilius, ė smob., lylius kas daug kalba, tauškia, plepūnas: Gyriumi girsis tik lylė merga, kad jinai gaspadinė, o darbo, naudos nėra J. Lilius, kurs lilen dideliai ir moka prisiličyti J … Dictionary of the Lithuanian Language